Kai grafikos dizaineriai Petra Janssen ir Edwin Vollebergh pirmą kartą pamatė automobilių remonto dirbtuves Den Bosch mieste, ji buvo apleista trisdešimt metų. Stogas buvo įgriuvęs ir didžioji dalis vidaus buvo sugriuvę, bet Petra ir Edvinas to nematė taip. Jie tik matė, kas tai galėtų būti ir bus, ką dabar vadina savo žaidimų aikštele. „Mums buvo svarbu sukurti erdvę, kurioje susijungtų šeimos gyvenimas, kūryba ir darbas“, – sako Petra. "Mes norėjome, kad tai būtų mūsų daugialypio gyvenimo veidrodis."
Jie perdirbo didžiąją dalį esamų plieninių sijų, atkūrė mezonino lygį, o stoglangius pakeitė termo stiklu. Norėdami išskaidyti didelę erdvę, jie paprašė savo draugo Piet Hein Eek, kolegos iš Eindhoveno dizaino akademijos (DAE), sukurti pertvarą, kuri atskirtų studiją nuo gyvenamųjų patalpų. Jame taip pat būtų jų vazų, komiksų knygų ir kitų keistų efemerų kolekcija. Rezultatas buvo didelė mėlyna siena, pagaminta iš perdirbtų durų ir langų.
Petra nukelia mane į mezoniną, o žvelgdama žemyn, aš patiriu savotišką kūrybinį svaigulį. Panašu, kad patekau į panoraminį mikrokosmosą, kuriame yra eklektiška Petros ir Edvino, jųdviejų, kultūra.sūnūs, dvi katės, vienas šuo ir „Studio Boot“(jų dizaino įmonė). „Tai tik auklėjimo, darbo ir žaidimo sankaupa“, – juokiasi Petra.
Draugų ir klientų linksminimas yra jų kūrybinio proceso dalis, o namuose susitinka darbas virtuvėje, per pietus ir vakarienę. Už virtuvės yra didelis, aptvertas sodas, šventovė, kuri anksčiau buvo rūdijančių automobilių kapinės, o dabar auginamame sode auga obuoliai, kriaušės ir graikiniai riešutai, taip pat gėlės, moliūgai, lapiniai žalumynai ir daržovės. lovos. Taip pat yra įdubusi vonia lauko maudynėms ir ilgas medinis stalas, prie kurio vasarą visi susirenka.
Petro ir Edvino rašomieji stalai yra vienas priešais kitą viename iš dviejų kambarių, kurie atkartoja buvusio remonto dirbtuvės biurus su stiklo plokštėmis. Antrasis skirtas darbuotojams ir susitikimams. „Mūsų komanda mus papildo“, – sako Edvinas. Toliau jis pasakoja, kaip su Petra susipažino prieš 30 metų Karališkojoje meno akademijoje Den Bosch mieste ir kaip darbas kartu sustiprino jų kūrybiškumą. „Man rūpi smulkmenos, o Petra turi platesnę, socialinę apžvalgą, kuri apibrėžia mūsų viziją“, – sako jis.
Viena studijos siena išklota Edvino plakatais. Jo unikali grafika ir ryškios, dažnai fluorescencinės spalvos, naudojamos populiarinti meno, muzikos ar teatro festivalius ir net futbolo rungtynes. Plakatai tapo kolekcionuojamais meno kūriniais, o Edvinas neseniai atrado, kad padirbtos kopijos buvo parduodamos internete. „Paskambinau vaikinui ir jis gavodrąsu pasakyti, kad tai buvo komplimentas! jis sako.
Petra klesti dėl socialinio įsitraukimo. Ji dėstė DAE klestėjimo laikais, kai jos direktorius buvo Lidewij Edelkoort, o Anthonas Beeke'as buvo grafinio dizaino programos vadovas. „Tradicinį mokymąsi apvertėme ant galvos“, – sako Petra. „Kai mano laikas baigėsi, pajutau, kad mokymą reikia pakeisti kažkuo tokiu pat iššūkiu. Proga atsirado 2011 m., kai Petra ir Edvinas surengė tvaraus dizaino festivalį netoli savo gimtojo Den Bosch miesto. Vėlgi, jie bendradarbiavo su Piet Hein Eek, kuris sukūrė iškylų stalius laikinam restoranui, naudodamas medienos laužą, sujungtą pramoniniais diržais. Netoliese esantis autizmu sergančių žmonių dirbtuvės „Amarant“savanoriškai padėjo Pietui Heinui statyti stalus. Remdamiesi jų bendradarbiavimu, Petra ir Amarant pristatė HOUT (olandų kalba – mediena) – baldų kolekciją, pagamintą iš perdirbtos medienos.
Įkvėpta atsakymo į HOUT, Petra ir jos draugas Simone Kramer įkūrė Social Label. Turėdami Petros patirtį dizaino srityje ir Simone patirtį viešųjų ryšių srityje, jie suplanavo darbo strategiją žmonėms, turintiems prastas įsidarbinimo perspektyvas. „Kiekvienas nusipelno gero gyvenimo, o jei taikote įtraukų dizainą ir komunikaciją vietos lygmeniu, tvarumo klausimą sprendžiate naudingai“, – sako Petra.
Po mūsų interviu studijoje Petra nuveda mane į naują Social Label Design Lab. Jis yra įkurdintasbuvusioje galvijų pašarų gamykloje, kurią organizacijai padovanojo Den Bosch miestas. Per pastaruosius aštuonerius metus Petra, Edwin ir Simone pavertė gamyklą dizaino inkubatoriumi, darbo erdve ir mažmeninės prekybos platforma.
Eidami pro milžinišką grūdų silą, kuris buvo paverstas biuru, Petra paaiškina, kaip Socialinis darbas sujungia kiekvieną dizainerį su jo grupe. „Mes juos vadiname kūrėjais“, – sako ji. Šie vyrai ir moterys, turintys fizinių ar protinių problemų, turi ne tik gaunamų pajamų, bet ir pasididžiavimo jausmu, kurį jiems suteikia darbas. „Iki šiol gaminome šluotas iš perdirbtų dviračių, keramines vazas, šviestuvus, laikrodžius, prijuostes ir kitus skalbinius, krepšius ir stalo reikmenų kolekciją, pavadintą KOM (olandų k. dubuo), kurią sukūrė Edvinas“, – sako ji.
Petra nuveda mane į kitą siloso pusę, kur keli estakadiniai stalai sukrauti su puodeliais, dubenimis ir lėkštėmis. Jie atrodo kaip Delfto indai, bet atidžiau pažvelgęs suprantu, kad vaizdai primena tatuiruotes. „Tai užsakymas KOM ir jis siunčiamas į Cooperio Hewitto muziejų Niujorke“, – sako Petra.
KOM įkūrimo pradžioje Edvinas paprašė savo kūrėjų grupės pateikti indėlį į dizainą. Paaiškėjo, kad jie visi mėgo tatuiruotes, todėl jis sukūrė lipdukus, kurie lengvai persikels ant Kinijos. Kūrėjai kiekvienam kūriniui pasirenka savo tatuiruotės mėlynus atspaudus su ikoniniais vaizdais, tokiais kaip vežimėliai su sparnais, ledų kūgiai ir širdelės bei šūkiai, tokie kaip „Trotai“.(Išdidus), „Ik Ben Wat Ik Maak“(Aš esu tai, ką darau) ir „Gyvenimas yra kalė“.
Išvykstant Petra parodo man Werkwarenhuis (Darbo sandėlio) atidarymo, vykusio 2018 m. gegužę, nuotrauką. Joje jos Karališkoji Didenybė Nyderlandų karalienė Máxima, besišypsanti sėdinti tarp Petros ir Simone.. Juos tris supa būrys vyrų ir moterų, jaunų ir senų. „Visi buvo ten, mūsų katile. Mūsų rėmėjai, mūsų kūrėjai, dizaineriai ir net mūsų karalienė“, – sako ji.
